Valstybinės šventės • Atmintinos dienos • Vėliavos dienos 2026

Ketvirtadienis, sausio 1 d.

Pirmoji naujųjų metų diena — viena svarbiausių metų švenčių Lietuvoje. Naujųjų metų sutikimas tradiciškai vyksta gruodžio 31 d. vakarą su šeima ar draugais, prie stalo vaišinamasi šampanu, lydomas vaškas ar alavas likimo spėjimui. Vidurnakčio fejerverkai ir iš televizoriaus skambantis Prezidento sveikinimas yra neatskiriama šventės dalis. Sausio 1-ąją Lietuvoje minima ir Lietuvos vėliavos diena — 1919 m. šią dieną Gedimino pilies bokšte pirmą kartą buvo iškelta valstybinė Lietuvos vėliava. Daugelis šeimų šventę tęsia ramiai: lankosi pas artimuosius, ilsisi, aptaria naujųjų metų planus.

Pirmadienis, vasario 16 d.

1918 m. vasario 16 d. Vilniuje, Lietuvos Tarybos pirmininko Jono Basanavičiaus vadovaujama Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą, paskelbdama Lietuvos valstybės atkūrimą po 120 metų okupacijos. Tai viena svarbiausių Lietuvos istorijos datų — moderniosios Lietuvos valstybės gimimo diena. Signatarai pasirašė dokumentą J. Basanavičiaus namuose Pilies gatvėje. Šiandien ši vieta yra Signatarų namai — vienas lankomiausių Vilniaus muziejų. Vasario 16-oji minima iškilmingais renginiais, Prezidento kalba, gėlių padėjimu prie Signatarų kapų Rasų kapinėse, valstybinių vėliavų iškėlimu.

Trečiadienis, kovo 11 d.

1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba–Atkuriamasis Seimas, vadovaujamas Vytauto Landsbergio, priėmė Aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo. Lietuva tapo pirmąja Sovietų Sąjungos respublika, paskelbusia nepriklausomybę. Tai buvo drąsus žingsnis — po akto paskelbimo Sovietų Sąjunga Lietuvai pritaikė ekonominę blokadą, vėliau sekė 1991 m. sausio 13-osios kruvinieji įvykiai. Galutinai Lietuvos nepriklausomybė buvo pripažinta 1991 m. rugsėjį. Kovo 11-oji Lietuvoje yra ypač gerbiama — ji jungia Vasario 16-osios 1918 m. atkurtą valstybę su šiuolaikine demokratine Lietuva.

Sekmadienis, balandžio 5 d.

Velykos — svarbiausia krikščioniška šventė, minint Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Lietuvoje Velykos yra plačiai švenčiama šeimos šventė, apjungianti religines apeigas ir senovines pavasario tradicijas. Velykų rytą šeimos eina į Prisikėlimo šventąsias Mišias, nešasi velykinį krepšelį (su margučiais, pyragu, druska, vandeniu) palaiminti. Po pamaldų namie vyksta šventinis pusryčiai. Ypač populiarios margučių tradicijos — kiaušinių marginimas vaško technika, juos dažant svogūnų lukštais, šaknimis, šilinėmis. Kiaušinių ridenimas ir daužymas — vaikų mėgstamiausi žaidimai. Velykos tradiciškai paskelbiamos kaip pirmasis pilnaties sekmadienis po pavasario lygiadienio.

Pirmadienis, balandžio 6 d.

Antroji Velykų diena — pirmadienis po Velykų sekmadienio. Tai ramesnė, antroji šventės diena, kurią lietuviai dažniausiai leidžia su šeima. Daugelis šeimų šią dieną keliauja pas tolimesnius giminaičius, lanko draugus, žaidžia lauke, rengia pirmuosius pavasario piknikus. Antrąją Velykų dieną populiarus „vandens pylimas" — žaismingas paprotys, kai jauni vyrai pila vandenį ant merginų, linkėdami joms sveikatos ir grožio. Kai kuriose vietovėse pirmadienis žinomas kaip „Lingoji" arba „Verbų pirmadienis".

Penktadienis, gegužės 1 d.

Gegužės 1-oji — Tarptautinė darbo diena, šventė kilusi iš 1886 m. Čikagos darbininkų streiko. Lietuvoje ši diena istoriškai buvo susijusi su sovietinėmis demonstracijomis, tačiau atgavus nepriklausomybę ji tapo rami pavasario šeimos šventė. Dauguma lietuvių šią dieną praleidžia gamtoje — organizuoja pirmuosius kepsnius lauke, vyksta į sodus, pradeda daržo darbus, šoka gegužinėse. Gegužės mėnuo Lietuvoje tradiciškai susijęs su pirmąja natūralia žaluma — berželių pumpurais, kaštonų žiedais, pirmais pavasario sodintais daržovių daigais.

Sekmadienis, gegužės 3 d.

Motinos diena Lietuvoje minima pirmąjį gegužės sekmadienį. Nors oficialiai tai atmintina, o ne valstybinė šventė, ji yra viena mylimiausių metų švenčių. Vaikai (suaugę ir maži) aplanko savo motinas, atneša gėlių (ypač populiarūs yra tulpės, hiacintai, žibuoklės), dovanoja rankų darbo atvirukus, organizuoja šventinius pietus. Darželinukai ir mokyklininkai ruošiasi Motinos dienai mokykloje — mokosi eilėraščių, daro dovanėles rankų darbu. Motinos diena yra ir pavasario šventimo, ir pagarbos moteriai bei motinystei simbolis.

Sekmadienis, birželio 7 d.

Tėvo diena Lietuvoje minima pirmąjį birželio sekmadienį. Ši diena — viešas padėkos ir pagarbos tėvams reiškimas, pripažinimas jų vaidmens šeimoje ir visuomenėje. Vaikai aplanko tėvus, dovanoja rankų darbo atvirukus, dovanėles, organizuoja šeimynines vakarienės. Tėvo diena dažnai jungiama su pavasario–vasaros veiklomis gamtoje: žvejyba su tėčiu, dviračių maršrutai, pirmasis kepsnys birželio saulėje. Darželiuose ir mokyklose vaikai ruošia dovanėles tėvams, mokosi dainelių.

Trečiadienis, birželio 24 d.

Rasos arba Joninės — viena seniausių ir mylimiausių lietuvių švenčių. Ji minima birželio 24 d., netoli vasaros saulėgrįžos — ilgiausios metų dienos. Joninės išlaiko stiprias baltiškas, ikikrikščioniškas šaknis: tai gamtos garbinimo, saulės, ugnies, vandens ir augalų magijos šventė. Tradiciškai Joninių vakarą (birželio 23 d.) ant kalvų ar upių pakrantėse kuriami dideli laužai, šokama aplink ugnį, dainuojama. Merginos plukdo vainikus upe (kur sustoja — iš ten bus jaunikis). Naktį vykstama į laukus ieškoti stebuklingos paparčio žiedo, kuris pagal legendą pražysta tik Joninių naktį ir atneša laimę. Kernavėje ir Rumšiškėse vyksta didžiausi valstybiniai Joninių renginiai su folkloriniais ansambliais.

Pirmadienis, liepos 6 d.

1253 m. liepos 6 d. Lietuvos karalius Mindaugas buvo vainikuotas karūna — tai vienintelis atvejis Lietuvos istorijoje, kai šalis turėjo oficialiai Popiežiaus pripažintą karalystę. Liepos 6-oji yra Lietuvos valstybės diena, minit karalystės atkūrimo sukaktį. Visą Lietuvos žemę 21 val. apjungia unikali tradicija — „Tautiška giesmė aplink pasaulį": visi lietuviai, kur bebūtų (Vilniuje, Londone, Čikagoje, Australijoje) tuo pat metu gieda Lietuvos himną. Tai emocingas tautinės vienybės ritualas, kilęs 2009 m. iš Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo. Visos Lietuvos gyvenvietėse liepos 6-ąją rengiami koncertai, trispalvių paradai, vaikų šventės Valdovų rūmų kieme Vilniuje.

Šeštadienis, rugpjūčio 15 d.

Žolinė — Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė, minima rugpjūčio 15 d. Katalikų tradicijoje tai viena pagrindinių Marijos švenčių. Lietuvoje Žolinė išlaiko tiek religinę, tiek senąją agrarinę reikšmę. Šią dieną tikintieji į bažnyčią neša šventinti žolynų puokštes (vadinamąsias „žolynų baltąsias" ar „pučkas") — iš 9, 12 ar 21 įvairių augalų, tarp kurių būtinai: rugys, kviečiai, sodžiaus žolė, dobilas, buteliukas, liepos šakelė. Pašventintos žolynų puokštės saugomos namuose kaip apsauga nuo ligų, kaip vaistinė medžiaga. Populiariausias piligrimų tikslas — Pivašiūnai (Alytaus r.), kur vyksta didžiausi Žolinės atlaidai Lietuvoje.

Sekmadienis, lapkričio 1 d.

Visų šventųjų diena — krikščioniška šventė, skirta visiems šventiesiems, tiek kanonizuotiems, tiek anonimiškiems. Lietuvoje ši diena glaudžiai susijusi su kitos dienos — Vėlinių — apeigomis: abi datos praleidžiamos kapinėse, lankant artimųjų kapus. Lapkričio 1-ąją Lietuvos kapinės nušvinta tūkstančiais žvakių — tai vienas įspūdingiausių metų reginių. Šeimos aplanko ne tik savo artimųjų kapus, bet ir apleistus, uždega žvakes. Lietuviai sako: „Visi šventieji — žvakelių šventė". Kapinėse žmonės meldžiasi, giedo, sustoja prie pažįstamų kapų. Po apsilankymo tradiciškai grįžtama į šeimos ratą — dalijamasi prisiminimais apie išėjusius.

Pirmadienis, lapkričio 2 d.

Vėlinės — katalikiškoji Mirusiųjų atminimo diena, minima lapkričio 2 d. Lietuvoje ši diena yra viena svarbiausių šeimos tradicijų — ji skiriama visai šeimos giminei, ir mirusiems, ir gyviesiems. Žmonės grįžta į tėviškes, aplanko artimųjų kapus, uždega žvakes. Vėlinės Lietuvoje — ne tik liūdesio, bet ir ramybės, susimąstymo diena. Tradiciškai ne tik malda, bet ir šeimyninė vakarienė prie stalo, kur paliekama tuščia vieta išėjusiems — tai senovinis lietuvių paprotys „maitinti vėles". Daugelis šeimų po kapinių susitinka pas artimuosius, dalijasi prisiminimais. Visą lapkričio 2 d. Lietuvos kapinės švyti žvakių jūroje — ypač įspūdingi vaizdai Antakalnio, Rasų, Rokantiškių kapinėse Vilniuje.

Ketvirtadienis, gruodžio 24 d.

Kūčios — pati svarbiausia, emociškiausia lietuvių šeimos šventė. Gruodžio 24-osios vakarą visa Lietuva susirenka prie Kūčių stalo. Pagal tradiciją Kūčių vakarienė prasideda, kai danguje pasirodo pirmoji žvaigždė. Ant stalo — 12 patiekalų, visi be mėsos ir pieno produktų (adventas — pasninko metas). Tradicinis patiekalų rinkinys: silkė su įvairiais padažais, kūčiukai su aguonų pienu, raukti ir virti grybai, apkepta bulvytė, žuvis, kisielius iš spanguolių, kūčiukai, saldumynai. Šeimos narys laužo ploteles — maži neraugintos tešlos gabalėliai — su visais prie stalo, linkėdami gerovės. Visi, anot tradicijos, privalo ragauti visų 12 patiekalų. Iš saldumynų valgomi ir šieno ar šieno kimšimo ryšuliai po staltiese — kaip prisiminimas apie Betliejaus prakartėlę. Naktį šeimos eina į Piemenėlių mišias.

Penktadienis, gruodžio 25 d.

Pirmoji Kalėdų diena — didžiausia metų krikščioniška šventė, mininti Jėzaus Kristaus gimimą. Po emociškai intensyvių Kūčių vakaro, Kalėdų rytas prasideda pirmiausia — vaikai bėga prie Kalėdų eglutės pažiūrėti Kalėdų senio paliktų dovanų. Kalėdos Lietuvoje — šeimos šventė, ją leidžia namie su artimaisiais. Šventinis stalas yra gausus: dabar galima valgyti mėsą — tradiciškai kepta antis, žąsis, kiauliena, šaltiena, salotos, tortai. Diena leidžiama ramiai: žaidžiamos dovanos, žiūrimi kalėdiniai filmai, lankomi artimieji. Kai kurios šeimos eina į bažnyčios pamaldas, ypač jei nesugebėjo dalyvauti Piemenėliuose. Miestuose — puošnios Kalėdų eglutės, mugės, šviesų instaliacijos.

Šeštadienis, gruodžio 26 d.

Antroji Kalėdų diena (arba šv. Stepono diena) — ramesnė Kalėdų švenčių pabaigos diena. Lietuviai šią dieną skiria tolimesniems artimiesiems, draugams — aplanko senelius, krikštatėvius, kaimynus. Tradiciškai dalinamasi Kalėdų dovanomis, kurios nebuvo atidaromos pirmąją dieną. Ši diena turi istorinę reikšmę — šv. Stepono, pirmojo krikščionių kankinio, šventė. Daugelis šeimų šią dieną leidžia kieme arba gamtoje — žaidžia su sniegu (jei yra), važiuoja su rogutėmis, slidinėja. 2026 m. antroji Kalėdų diena iškrenta į šeštadienį — taigi šventės automatiškai jungiasi su savaitgaliu.

Antradienis, sausio 13 d.

1991 m. sausio 13 d. naktį sovietų tankai ir specialiosios pajėgos puolė Vilniaus televizijos bokštą ir Radijo bei televizijos pastatą. Ginantis beginklių civilių, žuvo 14 Lietuvos laisvės gynėjų, šimtai buvo sužeisti. Nepaisant kruvinų įvykių, Lietuva apsigynė — Aukščiausioji Taryba ir toliau dirbo, Sąjūdis sutelkė visuomenę, pasaulis sužinojo apie Lietuvos kovą. Kiekvieną sausio 13-ąją langai Lietuvoje švyti žvakelėmis — „Atminties žvakučių" akcija jungia visą tautą. 7 val. ryto (kai sovietai atakavo) ant televizijos bokšto giedama Tautiška giesmė. Tai diena, kuri primena: laisvė yra branginama ir apginta.

Trečiadienis, kovo 4 d.

Šv. Kazimieras — Lietuvos globėjas, jaunimo globėjas, karaliaus Kazimiero Jogailaičio sūnus (1458–1484). Kanonizuotas 1602 m., yra vienas iš trijų oficialių Lietuvos globėjų. Kovo 4-osios atlaidai Vilniuje yra seniausia Lietuvos prekybinė mugė — „Kaziuko mugė", gyvuojanti nuo 1604 m. Per šią mugę Vilniaus Pilies, Didžiojoje ir aplinkinėse gatvėse sudaromi amatininkų kioskai — parduodami verbos, raguolis, medaus pyragai, balti varliavežiniai, keramika, medžio dirbiniai. Populiariausias produktas — „Kaziuko širdelė" iš medaus tešlos. Visos Lietuvos miestuose vyksta mini-Kaziuko mugės. Šv. Kazimiero karstas ilsisi Vilniaus Arkikatedroje — didžiausioje barokinėje švento Kazimiero koplyčioje.

Sekmadienis, kovo 29 d.

2004 m. kovo 29 d. Lietuva drauge su kitomis 6 šalimis (Bulgarija, Estija, Latvija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija) oficialiai tapo NATO nare. Tai buvo istorinis įvykis — Lietuva galutinai grįžo į Vakarų saugumo erdvę. Stojant į NATO Lietuva įsipareigojo kolektyviniam gynimui — „kiekvienas už visus, visi už kiekvieną". Šiandien NATO Lietuvoje palaiko sąjungininkų bataliono kovinę grupę (Rukloje), pratybas, oro policijos misiją iš Zoknių bazės. Ši diena minima karinėmis paradomis, iškilmingais renginiais kariniuose kareiviniuose.

Penktadienis, gegužės 1 d.

2004 m. gegužės 1 d. Lietuva, drauge su 9 kitomis šalimis, oficialiai įstojo į Europos Sąjungą — didžiausią vienu metu ES plėtrą istorijoje. Lietuvos žmonės 2003 m. referendume patvirtino stojimą — 91% balsavusiųjų pritarė. ES narystė atvėrė Lietuvai keturias pagrindines laisves (prekių, asmenų, paslaugų, kapitalo), atnešė struktūrinius fondus, Schengen zonos narystę (nuo 2007 m.), eurą (nuo 2015 m.). Lietuva yra ES šalis — tai formavo tapatybę, ekonominę kryptį, užsienio politiką. Minima kartu su Tarptautine darbo diena.

Ketvirtadienis, gegužės 7 d.

1904 m. gegužės 7 d. Rusijos imperijos caras Nikolajus II panaikino 40 metų trukusią lietuvių spaudos lotyniškomis raidėmis draudimą. Nuo 1864 m. Lietuvoje buvo uždrausta spausdinti, platinti lietuviškas knygas lotyniškomis raidėmis — tik kirilica. Tai paskatino knygnešių judėjimą — žmonių, kurie slapta iš Prūsijos neše knygas į Lietuvą. Per 40 metų knygnešiai išnešė virš 3 milijonų knygų. Jurgis Bielinis, Kazys Grinius ir tūkstančiai kitų rizikavo Sibiru, katorga. Spaudos atgavimas — lietuvių tautinio atgimimo lūžio taškas, todėl gegužės 7-oji minima kaip simbolinė lietuvių kalbos ir knygos diena.

Penktadienis, gegužės 15 d.

1920 m. gegužės 15 d. Kaune pirmą kartą susirinko demokratiškai išrinktas Lietuvos Respublikos Steigiamasis Seimas. Jo pirmininku buvo išrinktas Aleksandras Stulginskis. Steigiamasis Seimas priėmė laikinąją Konstituciją, 1922 m. — nuolatinę Konstituciją, įteisino žemės reformą, pradėjo valstybės institucijų kūrimą. Gegužės 15-oji simboliškai žymi parlamentarizmo tradicijos pradžią Lietuvoje. Seimo Pirmininkas šią dieną skaito metinę kalbą Seime, vyksta parlamentarizmo ir Konstitucijos minėjimai.

Sekmadienis, birželio 14 d.

1941 m. birželio 14 d. prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas į Sibirą. Per vieną naktį sovietai ištrėmė per 17 000 žmonių — šeimos su vaikais, kūdikiais, seneliais išverstos iš namų, tremiamos į Altajų, Sachaliną, Laptevų jūros salas. Pirmoji trėmimo banga tęsėsi iki birželio 18 d. 1941–1953 m. iš Lietuvos buvo ištremta ar kalinama apie 130 000 žmonių, trečdalis jų žuvo. Vilties simbolis — tai, kad daugelis sugrįžo, o pati Lietuva išlaiko laisvę. Birželio 14-oji minima pagerbiant tremtinius, prie Genocido aukų muziejaus Vilniuje dedamos gėlės, skaitomi tremtinių vardų sąrašai.

Pirmadienis, birželio 15 d.

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos kariuomenė įsiveržė į Lietuvą ir pradėjo Lietuvos okupaciją — tai pirmoji okupacijos banga, trukusi iki 1941 m. birželio. Per šią okupaciją buvo likviduota nepriklausoma Lietuvos valstybė, įkalinta ir nužudyta tūkstančiai Lietuvos piliečių, pradėtos politinės, tautinės ir religinės represijos. Birželio 15-oji — skaudžios datos ženklas lietuvių tautos atmintyje. Minima drauge su birželio 14-osios Gedulo ir vilties diena kaip vieningas trėmimo-okupacijos sekos minėjimas.

Trečiadienis, liepos 15 d.

1410 m. liepos 15 d. Žalgirio mūšyje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės jungtinės pajėgos, vadovaujamos Vytauto Didžiojo ir Jogailos, sumušė Kryžiuočių ordino kariuomenę, vadovaujamą magistro Ulricho fon Jungingeno. Tai buvo didžiausias viduramžių mūšis Vidurio Europoje. Žalgirio pergalė sustabdė Kryžiuočių ordino ekspansiją į Rytus, išsaugojo Lietuvos ir Lenkijos nepriklausomybę, nulėmė regiono likimą šimtmečiams. Žalgirio laukuose (dab. Lenkija) kasmet vyksta istorinė rekonstrukcija — viena didžiausių Europoje, dalyvauja riteriai iš viso pasaulio.

Sekmadienis, rugpjūčio 23 d.

Dvilypė data: 1939 m. rugpjūčio 23 d. Sovietų Sąjunga ir nacių Vokietija pasirašė Molotovo–Ribentropo paktą su slaptu protokolu, pagal kurį Lietuva atiteko vokiečių, vėliau sovietų įtakos sferai. Šis paktas apspresdė trijų Baltijos šalių okupaciją. Lygiai po 50 metų — 1989 m. rugpjūčio 23 d. — apie 2 milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis, sudarydami 600 km ilgio Baltijos kelią nuo Vilniaus per Rygą iki Talino. Tai buvo tylus, bet galingas protestas prieš okupaciją ir žinia pasauliui apie nepriklausomybės siekį. Baltijos kelias tapo vienu emociškiausių XX a. pabaigos įvykių, UNESCO jį įrašė į Pasaulio atminties registrą.

Pirmadienis, rugpjūčio 31 d.

1993 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvą paliko paskutinis sovietų (Rusijos) kareivis. Tai buvo tikroji Lietuvos laisvės atgavimo data — po beveik 50 metų okupacijos (1940–1941, 1944–1993) Lietuva pirmą kartą buvo išlaisvinta nuo svetimos kariuomenės. Sovietų kariuomenės išvedimas prasidėjo 1992 m. ir tęsėsi daugiau nei metus. Ši diena minima drauge su Lietuvos kariuomenės diena — pagerbiant Lietuvos kariuomenę, gynybą, sąjungininkus.

Antradienis, rugsėjo 8 d.

1430 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas turėjo būti vainikuotas Lietuvos karaliumi — Europos teismas jau buvo patvirtinęs karūną. Tačiau lenkų didikai pagrobė karūnos vežimą ir neleido ceremonijai įvykti. Vytautas po mėnesio mirė Trakuose. Jei karūnavimas būtų įvykęs, Lietuva būtų tapusi oficialia karalyste. Šiandien rugsėjo 8-oji minima kaip Tautos diena — lietuvių tautinės savimonės, istorinės atminties šventė. Trakuose, Vilniuje vyksta istoriniai renginiai, jojimo pergalės skrisdavimas, vidurinių amžių rekonstrukcijos.

Trečiadienis, rugsėjo 23 d.

1943 m. rugsėjo 23 d. buvo galutinai likviduotas Vilniaus getas — viena didžiausių žydų bendruomenių Rytų Europoje. Per nacių okupaciją 1941–1944 m. Lietuvoje buvo nužudyta apie 195 000 Lietuvos žydų — daugiau kaip 90% Lietuvos žydų bendruomenės. Vilnius (Vilna) iki karo buvo „Lietuvos Jeruzalė" — svarbiausias žydų dvasinis ir kultūrinis centras Rytų Europoje. Holokaustas Lietuvoje — tragiškiausias epizodas Lietuvos istorijoje. Rugsėjo 23-iąją Ponarų (Paneriai) — žudynių vietoje prie Vilniaus — vyksta atminimo ceremonijos, dalyvauja likusieji gyvi ir jų vaikai, politinio ir dvasinio gyvenimo atstovai.

Sekmadienis, spalio 25 d.

1992 m. spalio 25 d. Lietuvos piliečiai referendume priėmė Lietuvos Respublikos Konstituciją — pagrindinį valstybės įstatymą. Už Konstituciją balsavo 75% dalyvavusių rinkėjų. Konstitucija nustato Lietuvą kaip nepriklausomą demokratinę respubliką, įtvirtina žmogaus teises, valdžių atskyrimą, piliečių laisves, konstitucinį teismą. Lietuvos Konstitucija yra vienas griežtesnių pasaulio konstitucijų — Respublikos nepriklausomumas ar demokratiniai pagrindai negali būti keičiami net referendumu. Nuo 2023 m. spalio 25-oji mokyklose minima kaip Konstitucijos diena — vyksta pamokos apie teisės pagrindus, organizuojami Konstitucijos egzaminai moksleiviams.

Ketvirtadienis, sausio 1 d.

Pirmadienis, vasario 16 d.

Trečiadienis, kovo 11 d.

Sekmadienis, balandžio 5 d.

Pirmadienis, balandžio 6 d.

Penktadienis, gegužės 1 d.

Sekmadienis, gegužės 3 d.

Sekmadienis, birželio 7 d.

Trečiadienis, birželio 24 d.

Pirmadienis, liepos 6 d.

Šeštadienis, rugpjūčio 15 d.

Sekmadienis, lapkričio 1 d.

Pirmadienis, lapkričio 2 d.

Ketvirtadienis, gruodžio 24 d.

Penktadienis, gruodžio 25 d.

Šeštadienis, gruodžio 26 d.